Kauno valstybinis muzikinis teatras yra antras pagal dydį Lietuvos teatras, ilgus metus išsiskiriantis itin gausia ir ištikima lankytojų auditorija. Kauno valstybinio muzikinio teatro kūrybinė veikla generuoja profesionalaus muzikinio scenos meno kūrimą, muzikinio scenos meno tradicijų plėtojimą, lietuvių ir pasaulio teatro meno vertybių puoselėjimą, šiuolaikinio nacionalinio muzikinio teatro pristatymą. Teatro suformuotas meninės veiklos planas didele dalimi tenkina ne tik Kauno regiono,  bet ir Lietuvos gyventojų meninius poreikius, suteikia galimybę matyti aukšto profesinio ir meninio lygio spektaklius.
 
Rūmai, kuriuose yra įsikūręs Kauno valstybinis muzikinis teatras šio meno mylėtojams asocijuojasi su legendiniais Lietuvos dramos aktorių, operos solistų bei baleto artistų vardais. Būtent šiame pastate gimė ir visus tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikus gyvavo profesionalusis lietuvių teatro menas - drama, opera, baletas. 
 
Kauno valstybinio muzikinio teatro trupė, įsteigta kaip operetės teatras 1940 m. lapkričio 27 d., jau nuo 1951 m. pradėjo plėtoti Kaune užgimusias operos ir šokio meno tradicijas. Šalia kamerinių operų, žymiausių operečių ir muzikinių komedijų Kauno muzikinis teatras pastatė ir daug lietuvių kompozitorių įvairių žanrų kūrinių. Daugelis teatro solistų ir statytojų už puikią sceninę veiklą, profesionalumą ir žiūrovų pripažinimą pelnė aukštus valstybinius apdovanojimus. Sovietiniais metais nemažą dalį spektaklių teatre kūrė rusų, baltarusių ir estų režisieriai, choreografai bei dailininkai.
 
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. Kauno muzikinis teatras liko ištikimas ilgametei tradicijai statyti visų muzikinės scenos žanrų spektaklius – operas, operetes, miuziklus, baletus, šokio spektaklius, spektaklius vaikams. Atsivėrus „geležinei uždangai“ pradėta intensyviai bendradarbiauti su kolegomis užsienio šalių menininkais - austrais, vokiečiais, vengrais, lenkais, estais. Keitimasis meninėmis idėjomis ir patirtimi prasmingai įsikūnijo naujuose teatro pastatymuose.
 
1996 ir 1997 m. Kauno muzikinis teatras bendradarbiavo su Čikagos Lietuvių Opera. Kūrybinė teatro pagalba išeivijos operai vėl yra atnaujinta nuo 2010 m. 
 
Šalia užsienio menininkų Kauno muzikiniame teatre naujus kūrinius stato ir žinomi Lietuvos teatro dirigentai, režisieriai, dailininkai. Repertuaro spektakliuose kviečiami dainuoti geriausi Lietuvos operos solistai. Kolektyvas didžiuojasi solistais tarptautinių konkursų laureatais, Lietuvos teatro premijų „Kristoforas” ir „Auksinis scenos kryžius“ prizų laimėtojais už geriausius metų vaidmenis. 
Teatro menininkai yra aktyvūs Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalyviai. Artistai rengia kolektyvines ir solo koncertines programas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. 
Teatro simfoninis orkestras kiekvienais metais paruošia instrumentinės vokalinės muzikos koncertus, kuriuose dalyvauja ir žymūs Lietuvos atlikėjai. 
 
2004 m. Kauno valstybinis muzikinis teatras dalyvavo tarptautiniame operos festivalyje „Opera days“ Estijoje, Kurressare saloje, kuriame parodė dvi operas - G.Verdi „Traviata“ ir Ch.Gounod „Romeo ir Džuljeta“. 
 
Nuo 2006 m. teatro dainininkų pedagogu dirba vienas plačiausiai pripažintų Lietuvos vokalo meistrų profesorius Vladimiras Prudnikovas. 
 
Teatro repertuare visada yra ir šiuolaikinių lietuvių autorių kūrinių. Pastaraisiais metais pastatyta keletas nacionalinių veikalų – Z.Bružaitės operėlė parodija vaikams „Grybų karas ir taika” (2001, rež. A.Giniotis, dirig. V.Visockis), bei operėlė baletas „Voro vestuvės“ (2007, choreografas J. Smoriginas, dirigentas V.Visockis). Didelį publikos rezonansą sukėlė G.Kuprevičiaus opera „Karalienė Bona” (2002, rež. G.Žilys, dirig. V.Visockis) ir G.Kuprevičiaus bei H.Kunčiaus naujo žanro veikalas – Kauno operetė „Kipras, Fiodoras ir kiti” apie tarpukario Kauno menininkų gyvenimą (2003, rež. G.Padegimas, dirig. V.Visockis). Vyresniojo mokyklinio amžiaus jauniesiems žiūrovams skirta T.Kutavičiaus ir V.Palčinskaitės opera jaunimui „Nykštukas Nosis“ (2005).
 
Tarp ryškiausių pastarųjų metų operų pastatymų yra: G.Rossini „Sevilijos kirpėjas“ (2007, dirig. J.Janulevičius, rež. G.Želvys), Ch.Gounod „Faustas“ (atn. 2011, dirig. J.Geniušas, rež. G.Žilys), G.Donizetti „Liučija di Lamermur“ (2012, dirig. J.Geniušas, meno vad. D.Ibelhaubtaitė, rež. G.Šeduikis).
 
Pastaraisiais metais teatro repertuare svarią vietą užėmė miuziklai. Pirmasis jų, suteikęs teatrui miuziklų flagmano Lietuvoje statusą - 2004 m. mūsuose pirmą kartą pastatytas miuziklas – J.Kanderio, F.Ebbo ir J.Masteroffo „Kabaretas“ (rež. A.Giniotis, dirig. J.Geniušas), spektaklis buvo įvertintas dviem „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimais. 
Pripažinimo sulaukė dar vienas režisieriaus A.Giniočio sukurtas spektaklis - C.Porterio „Bučiuok mane, Keit“ (2007), kuriame drauge su teatro artistais vaidino ir dramos aktoriai. Spektaklis metų apdovanojimuose buvo nominuotas net 5 kategorijose, o režisierius pelnė „Auksinį scenos kryžių“. Naują žingsnį miuziklų pastatymų istorijoje žengė čia pradėjęs dirbti režisierius Kęstutis Jakštas, pirmasis jo spektaklis - C.Coleman miuziklas „Mieloji Čariti“ (2009).
 
Žiūrovai tebeplūsta į miuziklo spektaklį - Elton John ir Tim Rice „Aida“ (2011, rež. Vytenis Pauliukaitis, dirigentas Jonas Janulevičius, dailininkai Adomas ir Aleksandra Jacovskiai). Didelio ažiotažo sulaukė F.Wilhorno miuziklų „Grafas Montekristas“ ir „Karmen“ pastatymai (2014 m.,  režisierius Kęstutis S.Jakštas, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Gintaras Makarevičius).

2010 m. intriguojančią šokio spektaklio premjerą teatro žiūrovams pateikė baleto trupės lyderiai – Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis. Pagal kompozitoriaus Linos Adomaičio muziką jie pastatė spektaklį „Dulkių spindesys“, kuriame užėmė ne tik baleto, bet ir choro artistus. 

Geriausiu spektakliu Kauno mieste 2013 m. buvo pripažintas choroegrafo Aleksandro Jankausko kūrybinis darbas - šokio spektaklis „Notrdamo legenda“, dirigentas Jonas Janulevičius, scenografas Artūras Šimonis („Fortūnos“ prizas).
Įdomus žiūrovams buvo ir Lietuvos primabalerinos Eglės Špokaitės režisūrinis debiutas su J.Strausso baletu  „Žydrasis Dunojus“ (2014, scenografas G.Makarevičius, kost. dail. Juozas Statkevičius).
 
2015 m. mažiesiems teatro žiūrovams buvo pateikta ypatinga staigmena - susitikimas su Muzikos šalies personažais kompozitoriaus A.Jasenkos operoje vaikams „Dryžuota opera“.

Šiuo metu populiariausias repertuaro spektaklis -  A.Lippa miuziklas „Adamsų šeimynėlė“ (2017, rež. K.Jakštas, Dirigentai Ričardas Šumila ir Julius Geniušas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė, choreografai D.Bervingis ir G.Visockis).

 

Per vieną kūrybinį sezoną Kauno valstybiniame muzikiniame teatre parodoma beveik 180 spektaklių, žiūrovai pakviečiami į 2-3 premjeras. Šiuo metu teatro repertuare yra 8 operos, 11 operečių, 6 miuziklai, 2 šokio spektakliai ir dainuojami bei šokami spektakliai vaikams. 

 

Teatro kolektyvas taip pat rengia koncertines programas, dalyvauja, festivaliuose, įvairiuose kultūriniuose projektuose.
 
1991-2005 m. teatrui vadovavo režisierius Gintas Žilys, 2005-2010 m. jis buvo teatro meno vadovas. 
1990-2015 m. teatro vyriausiuoju dirigentu buvo Julius Geniušas.
Nuo 2015 m. teatro vyriausiuoju dirigentu tapo Jonas Janulevičius.
Nuo 2010 m. teatro vyriausiuoju režisieriumi yra aktorius ir režisierius Kęstutis S.Jakštas.
 
Nuo 2005 m. Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas yra Benjaminas Želvys.
Nuostabiosios V.Haufo pasakos NYKŠTUKAS NOSIS Fantasmagoriška operinė interpretacija gegužės 24 d. 12 val. (trečiadienį)