Trupės istorija

Kauno valstybinis muzikinis teatras yra antras pagal dydį Lietuvos teatras, ilgus metus išsiskiriantis itin gausia ir ištikima lankytojų auditorija. Kauno valstybinio muzikinio teatro kūrybinė veikla generuoja profesionalaus muzikinio scenos meno kūrimą, muzikinio scenos meno tradicijų plėtojimą, lietuvių ir pasaulio teatro meno vertybių puoselėjimą, šiuolaikinio nacionalinio muzikinio teatro pristatymą. Teatro suformuotas meninės veiklos planas didele dalimi tenkina ne tik Kauno regiono,  bet ir Lietuvos gyventojų meninius poreikius, suteikia galimybę matyti aukšto profesinio ir meninio lygio spektaklius.
Rūmai, kuriuose yra įsikūręs Kauno valstybinis muzikinis teatras šio meno mylėtojams asocijuojasi su legendiniais Lietuvos dramos aktorių, operos solistų bei baleto artistų vardais. Būtent šiame pastate gimė ir visus tarpukario Lietuvos nepriklausomybės laikus gyvavo profesionalusis lietuvių teatro menas – drama, opera, baletas.
Kauno valstybinis muzikinis teatras buvo įkurtas 1940 m. lapkričio 27 d. kaip operetės teatras. Kolektyvas, siekdamas tęsti Kaune užgimusias operos ir baleto tradicijas jau 1948 m. pakvietė į pirmą baleto vakarą, o 1951 m. pastatė G.Verdi operą „Rigoletas“. Antroji kolektyvo pastatyta opera buvo G.Verdi „Traviata“. Su ja buvo pratęsta Valstybės teatre gimusi tradicija pasitikti naujuosius metus kūriniu, kuriuo savo veiklą pradėjo profesionali lietuvių opera 1920 m.
Sovietmečiu Kauno muzikinio teatro repertuare pasirodė beveik visos žymiausios ir tarptautinį pripažinimą pelniusios operetės. Šioje scenoje jau 1965 m. buvo pastatytas ir pirmasis miuziklas „Mano puikioji ledi“. Kaune netrukdavo pasirodyti ir naujausi gretimų šalių kompozitorių naujausi kūriniai – vengrų, vokiečių, latvių, estų, rusų. Šalia žymiausių operečių ir muzikinių komedijų teatras pastatė ir daug lietuvių kompozitorių įvairių žanrų kūrinių. Keletą dešimtmečių būtent Kaune buvo pagrindinė nacionalinių muzikinių veikalų scena – Antano Belazaro, Vitolio Baumilo, Benjamino Gorbulskio, Algimantas Bražinskas, Antanas Rekašius, Viačeslavas Ganelisnas, Juozo Širvinsko, Broniaus Kutavičiaus, Viktoro ir Giedriaus Kuprevičių. Geriausius savo spektaklius teatro kolektyvas parodė gastrolėse Maskvoje ir Sankt Peterburge, bendradarbiavo su Estijos teatru „Vanemuine“ ir Vokietijos Nordhauzeno teatru.
Nuo šeštojo dešimtmečio pradžios iki šių dienų kolektyvas tęsia kūrybinės veiklos strategiją repertuare turėti visų muzikinės scenos žanrų – operos, operetės, miuziklo, muzikinės komedijos ir šokio – spektaklius.

Teatras didžiuojasi tuo metu čia kūrusiais iškiliais menininkais Rostislavu Andrejevu, Regina Senkute, Juozu Indra, Stasiu Domarku, Aldona Ragauskaite, daininkais Vytautu Blažiu, Gediminu Šmitu, Vytautu Rimkevičiumi, Genovaite Gontyte, Stase Rapaliene, Stase Repečkaite, Jone Ragaišyte, Aloyzu Domeika,  Zuzana Masiulevičiūte, Leonu Stanevičiumi, Kaziu Mikalausku. Šioje scenoje grįžęs iš Sibiro dainavo ir legendinis Antanas Kučingis.
Vėliau solistų trupę papildė ir keletą dešimtmečių pagrindines partijas spektakliuose dainavo Aldona Mikšytė, Danutė Dirginčiūtė, Violeta Sagaitytė, Eleonora Kliučiūtė, Birutė Sodaitytė, Juozas Malikonis, Anicetas Kunčius, Vitoldas Christauskas, Mykolas Rekys, Jonas Antanavičius, Eduardas Gutauskas.
Ypatingai iškilus teatre buvo režisierės Vlados Mikštaitės kūrybinis laikotarpis, per kurį šioje scenoje pastatyti spektakliai sulaukė visos Lietuvos teatro gerbėjų dėmesio – tai operos „Figaro vedybos“, „Marta“, „Tarnaitė ponia“, operetė „Bajaderė“.
Sovietmečio pabaigoje trupė pasipildė dainininkais Sabina Martinaityte, Rita Preikšaite, Gediminu Maciulevičiumi, Danieliumi Vėbra, Benjaminu Želviu savo kūrybinę veiklą sėkmingai pratęsusiais nepriklausomoje Lietuvoje. Dirigentu pradėjo dirbti Julius Geniušas, netrukus perėmęs vyriausiojo teatro dirigento batutą. 

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę 1990 m. Kauno muzikinis teatras liko ištikimas ilgametei tradicijai statyti visų muzikinės scenos žanrų spektaklius – operas (G.Verdi, L.Beethoven, G.Donizetti, Ch.Gounod, F.Flotow, U.Giordano), operetes (J.Strauss, F.Lehar, E.Kalman, P.Abraham, J.Offenbach, K.Millöcker), miuziklus (F.Loewe, L.Bernstein, R.Rodgers, J.Kander), baletus, šokio spektaklius, spektaklius vaikams. Didžiąją dalį repertuaro spektaklių pastatė teatrui 1991-2005 m. vadovavęs režisierius G.Žilys, dirigentas J.Geniušas, jiems talkino dailininkės J.Malinauskaitė ir V.Idzelytė. Solistų trupę papildė jauni, talentingi dainininkai. Atsivėrus „geležinei uždangai“ pradėta intensyviai bendradarbiauti su kolegomis užsienio šalių menininkais – austrais, vokiečiais, vengrais, lenkais, estais. Keitimasis meninėmis idėjomis ir patirtimi prasmingai įsikūnijo naujuose teatro pastatymuose.
Šalia užsienio menininkų Kauno muzikiniame teatre naujus kūrinius stato ir žinomi Lietuvos teatro dirigentai, režisieriai, dailininkai. Repertuaro spektakliuose kviečiami dainuoti geriausi Lietuvos operos solistai. Kolektyvas didžiuojasi solistais tarptautinių konkursų laureatais, Lietuvos teatro premijų „Kristoforas” ir „Auksinis scenos kryžius“ prizų laimėtojais už geriausius metų vaidmenis.
Teatro menininkai yra aktyvūs Lietuvos kultūrinio gyvenimo dalyviai. Artistai rengia kolektyvines ir solo koncertines programas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
Teatro simfoninis orkestras ruošia instrumentinės vokalinės muzikos koncertus, kuriuose dalyvauja ir žymūs Lietuvos atlikėjai.
1996 ir 1997 m. Kauno muzikinis teatras bendradarbiavo su Čikagos Lietuvių Opera. Kūrybinė teatro pagalba išeivijos operai buvo atnaujinta 2010 ir 2011 m. 2004 m. teatras dalyvavo tarptautiniame operos festivalyje „Opera days“ Estijoje, Kurressare saloje, kuriame parodė dvi operas – G.Verdi „Traviata“ ir Ch.Gounod „Romeo ir Džuljeta“.
Teatro repertuare visada yra ir šiuolaikinių lietuvių autorių kūrinių. Čia rampos šviesas išvydo Z.Bružaitės operėlė parodija vaikams „Grybų karas ir taika” ( rež. A. Giniotis, dirig. V. Visockis), bei operėlė-baletas „Voro vestuvės“ (choreogr. J. Smoriginas, dirig. V. Visockis). Didelį publikos rezonansą sukėlė G. Kuprevičiaus opera „Karalienė Bona” (rež. G. Žilys, dirig. V. Visockis) ir G.Kuprevičiaus bei H.Kunčiaus Kauno operetė „Kipras, Fiodoras ir kiti” apie tarpukario Kauno menininkų gyvenimą (rež. G. Padegimas, dirig. V. Visockis). Teberodoma jauniesiems žiūrovams skirta T. Kutavičiaus ir V. Palčinskaitės opera „Nykštukas Nosis“.
2015 m. mažiesiems teatro žiūrovams buvo pateikta ypatinga staigmena – susitikimas su Muzikos šalies personažais kompozitoriaus A.Jasenkos operoje vaikams „Dryžuota opera“.
Net devynerius metus trupės repertuarą puošė G. Donizetti opera „Liučija di Lamermur“ (meno vad. D. Ibelhauptaitė, dirig. J. Geniušas, rež. G. Šeduikis),  opera pelnė teatrui garbingą apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“, jis buvo skirtas solistei Gitanai Pečkytei už Liučijos vaidmenį.
2010 m. intriguojančią šokio spektaklio premjerą teatro žiūrovams pateikė baleto trupės lyderiai – Dainius Bervingis ir Gintaras Visockis. Pagal kompozitoriaus Linos Adomaičio muziką jie pastatė spektaklį „Dulkių spindesys“, kuriame užėmė ne tik baleto, bet ir choro artistus.
Geriausiu spektakliu Kauno mieste (2013, „Fortūnos“ prizas) buvo pripažintas choreografo A. Jankausko kūrybinis darbas – šokio spektaklis „Notrdamo legenda“. Įdomus žiūrovams buvo ir Lietuvos primabalerinos Eglės Špokaitės režisūrinis debiutas su J.Strausso baletu  „Žydrasis Dunojus“ (2014, scenogr. G.Makarevičius, kost. dail. J. Statkevičius). 2017 m. baleto trupė pakvietė žiūrovus į kitą J.Strausso baleto premjerą – „Kita PELENĖS istorija“ (choreogr. G. Santucci, dirig. V. Visockis).  
Pastaraisiais metais teatro repertuare svarią vietą užėmė miuziklai. Pirmasis jų, suteikęs teatrui miuziklų flagmano Lietuvoje statusą – 2004 m. Lietuvoje pirmą kartą pastatytas J. Kanderio, F. Ebbo ir J. Masteroffo miuziklas „Kabaretas“ (rež. A.Giniotis, dirig. J.Geniušas), spektaklis buvo įvertintas dviem „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimais.
Pripažinimo sulaukė kitas režisieriaus A.Giniočio sukurtas spektaklis – C.Porterio „Bučiuok mane, Keit“ (2007), kuriame drauge su teatro artistais vaidino ir dramos aktoriai. Spektaklis metų apdovanojimuose buvo nominuotas net 5 kategorijose, o režisierius pelnė „Auksinį scenos kryžių“. Naują žingsnį miuziklų pastatymų istorijoje žengė čia pradėjęs dirbti režisierius Kęstutis Jakštas, pirmasis jo spektaklis – C.Coleman miuziklas „Mieloji Čariti“ (2009). Vėliau jis į Kauno sceną perkėlė tris amerikiečių kompozitoriaus F. Wildhorno miuziklus – „Grafas Montekristas“ (2014), „Karmen. Viva amor“ (2015) ir „Džekilas ir Haidas“ (2018).
Žiūrovai tebeplūsta į miuziklo spektaklį – Elton John ir Tim Rice „Aida“ (2011, rež. V.Pauliukaitis, dirig. J. Janulevičius).
Šiuo metu populiariausi repertuaro spektakliai –  A.Lippa miuziklas „Adamsų šeimynėlė“ (2017, rež. K.Jakštas, dirig. R. Šumila ir J. Geniušas, scenografas Gintaras Makarevičius, kostiumų ir grimo dailininkė Kotryna Daujotaitė, choreografai D.Bervingis ir G.Visockis) ir F. Wildhorno miuziklas „Džekilas ir Haidas“ (2018, rež. K.Jakštas, dirig.  R. Šumila ir E.Pehk, scenogr. A.Šimonis, kost. dail. J.Skuratova, choreogr. D.Bervingis).
Nuo 2011 m. teatras bendradarbiauja su tarptautiniu operinės muzikos festivaliu „PromFest“ (Estija). Festivalio meninis lyderis yra estų dirigentas Erki Pehk, jis festivalio programoms pateikia operas, kuriose pagrindinius vaidmenis dainuoja tarptautinio Klaudia Taev dainininkų konkurso laureatai, o realizuoti operas padeda Kauno muzikinio teatro orkestras ir choras, vaidmenis kuria ir teatro solistai. Operų spektakliai, parodyti Estijoje, vėliau papildo Kauno muzikinio teatro repertuarą ir kaskart tampa nemenka intriga operinės muzikos mylėtojams: G.Verdi „Atila“ (2011), N.Rimskio-Korsakovo „Caro sužadėtinė“ (2013),  G.Verdi „Traviata“ (2017) ir V. Bellini „Kapulečiai ir Montekiai (2019).

Per vieną kūrybinį sezoną Kauno valstybiniame muzikiniame teatre parodoma beveik 175 spektaklių, žiūrovai pakviečiami į 2-3 premjeras. Šiuo metu teatro repertuare yra 6 operos, 7 operetės, 5 miuziklai, 3 šokio spektakliai ir dainuojami bei šokami spektakliai vaikams.  
Teatro kolektyvas taip pat rengia koncertines programas, dalyvauja, festivaliuose, įvairiuose kultūriniuose projektuose.

1991-2005 m. teatrui vadovavo režisierius Gintas Žilys, 2005-2010 m. jis buvo teatro meno vadovas
1990-2015 m. teatro vyriausiuoju dirigentu buvo Julius Geniušas
Nuo 2005 m. Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas yra Benjaminas Želvys
Nuo 2010 m. teatro vyriausiuoju režisieriumi yra Kęstutis S.Jakštas
Nuo 2015 m. teatro vyriausiuoju dirigentu yra Jonas Janulevičius
Nuo 2015 m. teatro vyriausiasis baletmeisteris yra Aleksandras Jankauskas.

 








Virtuali ekskursija po Kauno valstybinį muzikinį teatrą

Jaukia XX a. tarpukario architektūros dvasia alsuojančios erdvės paskatins jus pamatyti unikalų ir vienintelį tokį teatrą Lietuvoje gyvai.