Frank Wildhorn

KARMEN. Viva amor!

(Carmen. Viva amor!)


Aprašymas Vaidina Foto Video

KARMEN. VIVA AMOR
2 dalių miuziklas

Muzika - Frank Wildhorn
Libretas -  Norman Allen
Dainių tekstai - Jack Murphy
Pagal Prosper Mérimée romaną
Į lietuvių kalbą vertė Viktorija Streiča ir Kristina Siurbytė

Režisierius - KĘSTUTIS S. JAKŠTAS
Muzikos vadovas ir dirigentas - JONAS JANULEVIČIUS
Scenografas - GINTARAS MAKAREVIČIUS
Kostiumų ir grimo dailininkė - KOTRYNA DAUJOTAITĖ
Šviesų dailininkas - AUDRIUS JANKAUSKAS
Choreografai - DAINIUS BERVINGIS ir GINTARAS VISOCKIS
Chormeisterė - Rasa Vaitkevičiūtė

Premjera 2015 m. lapkričio 27 d.
Trukmė 3 val.
 

 Frank Wildhorn, Norman Allen ir Jack Murphy miuziklas „Karmen“ pasakoja šiuolaikinę istoriją, paremtą puikiai žinoma Prospero Mérimée  novele, kurią labiausiai išgarsino tuo pačiu pavadinimu sukurta G.Bizet opera. Tačiau šie minėti kūriniai davė miuziklo autoriams tik pagrindinių istorijos veikėjų charakteristikas ir siužeto esmę. Naujame miuzikle pagrindinių veikėjų tarpusavio santykiai, raida kreipiama gerokai nūdienai artimesne linkme, veiksmas vyksta mūsų dienomis, tad ir pasakojimo kontekstas labiau artimas ir suvokiamas.
Karmen čia yra modernaus cirko, garsėjančio unikaliai drąsiais triukais, artistė. Karmen pateisina savam vardui priskirtas savybes - nesuvokiamą drąsą, gyvenimo džiaugsmo troškimą ir beatodairišką tikslo siekimą.. Tai atsispindi ir veržlioje, dramatiškoje muzikinėje medžiagoje, įdomiai supintose siužeto linijose. Šalia pagrindinio Karmen, Chosė, Garsija trikampio miuzikle persipina dar vienas trikampis - Chosė, Katarina ir naujas veikėjas - Katarinos tėvas. Pastarasis yra miesto, kuriame vyksta veiksmas, meras, kuris ne tik siejamas su akivaizdžia kriminaline aplinka, bet yra tiesiog pagrindinis tokios veiklos reiškėjas.
Miuzikle garsioji Karmen istorija įgauna netikėtų posūkių, kuriuos lemia kūrėjų siekis suteikti žinomai dramai šiuolaikiškumo.

Miuziklo muzika tampriai siejama su flamenko muzikos ir šokio tradicijomis, todėl repeticijų procese su artistais dirbo šio unikalaus ispanų folkloro specialistai lietuviai: šokėja Beata Molytė, dainininkė Brigita Bublytė ir gitaristas Andrius Masilionis, jie vedė folkloro meno meistriškumo pamokas, padėjo ruošti vaidmenis, kuriuose herojų charakteriams atsiskleisti bus plačiai naudojama flamenko šokio ir dainavimo maniera.

***********************

Jaunųjų artisčių debiutas įspūdingame miuzikle – „Karmen“
Gabija Šmigeskytė,
VDU Menų fakulteto, Menotyros specialybės studentė

Kauno valstybinis muzikinis teatras žiūrovus stebina vis naujai pasirodančiomis premjeromis bei jaunaisiais debiutantais. 2015 m. lapkričio 27 dieną, įvyko įspūdingo miuziklo premjera – „Karmen“, tai istoriją, pasakojanti apie aistringos čigonės meilės išgyvenimus. Šiame spektaklyje, savo sugebėjimus atskleidė Gabrielė Bielskytė, atlikusį pagrindinį -  Karmen - vaidmenį, Akvilė Garbenčiūtė, Marija Arutiunova, atlikusios taip pat reikšmingą, Chosė mylimosios Katarinos vaidmenį bei daugelis kitų puikių aktorių. Apie išgyvenimus, pastebėjimus, paslaptis bei emocijas po miuziklo premjeros, kalbamės su šiomis žaviomis bei perspektyviomis Muzikos akademijoje vokalinį meistriškumą besitobulinančiomis, teatro dainininkėmis

Turėjote specialią atranką į miuziklą „Karmen“ ar vaidmenys buvo paskirti?
Gabrielė - atrankos nebuvo, režisierius Kęstutis Jakštas ir teatro vadovybė nusprendė, kas atliks vaidmenis, džiaugiuos, kad manimi patikėjo.
Akvilė - Jeigu būtų atranka, kastingai, gal labiau žmonės ir vertintų gautus vaidmenis. Nes visuose Brodvėjaus pastatymuose, būna milžiniškos atrankos, eilių eilės norinčių vaidinti. Aišku, ten ir pinigai kiti, bet kai esi vienintelis iš tų kelių šimtų, tu vertini tai, ką gauni. O čia, tau duoda, nereikia dantimis ir nagais kovoti, eilėje stovėti. Bet iš kitos pusės, ne kiekvienas gali tapti solistu.

Kokie didžiausi sunkumai iškilo kuriant Jums paskirtą vaidmenį?
Gabrielė - Viskas vyko labai palaipsniui, diena iš dienos bandžiau tą personažą jaukintis, galvojau kaip ką padaryti, kaip jausčiausi jei būčiau tikroji Karmen. Ji -  čigonė, agresyvi persona, drastiška, tačiau aš įsivaizduoju ją kitokią, manau, kad ji ne agresyvumu ir įžūlumu gauna tai ko nori, bet gudrumu, moterišku pirštelio mostelėjimu.
Marija - Sunkiausia buvo apskritai vaidinti pirmąjį planą. Jau tris metus aš dirbu teatre ir antrajame plane jaučiuosi puikiai - taip, kad neužgožčiau pirmo plano, bet ir nestovėčiau tiesiog masėje. Ir va iš to antro plano pereiti į pagrindinį buvo sunku, labai nedrąsu, pradžioje net per tyliai kalbėdavau. Sunku jausti, kad jau aš esu viena iš pagrindinių ir turiu galimybę kalbėti garsiai.

Ar randate jūsų personaže panašumų su savimi?
Gabrielė - Randu. Kiekviename personaže, kuriame bevaidintum, ieškai savęs, kabliuko, už kurio galėtum užsikabinti ir kuris duotų tau atspirties tašką.
Marija - Iš pradžių pagalvojau, kad Katarina absoliučiai ne mano charakteriui, nes esu karšto būdo, greit užsideganti. O mano herojė - labai santūri, aukštuomenės panelė. Esu visiška jos priešingybė, todėl per repeticijas, neslėpsiu, man buvo sunku prisijaukinti man nebūdingą charakterį. Tai ir yra vaidyba – visiškai įsigyventi į kitą. Bet prieš pat premjeras pradėjo atrodyti, kad galų gale aš prisijaukinau Katariną, pamilau, ir vaidmuo man pasidarė artimas. Daugelis iš artimųjų stebėjosi, kaip man pavyko pabūti tokiai romiai.
Akvilė - Tai yra mano vidus. Iki Katarinos, mano vaidmenys buvo labai stiprios moterys. Koketė, žinanti kaip elgtis su vyrais, mėgstanti nueiti į kairę, viską sutvarkanti. O Katarina yra nekalta mergaitė, tyruolė, nesutepta, o dar mero dukra, todėl yra statusas, kaip reiktų elgtis visuomenėje. Gavus šį vaidmenį, užplūdo jausmas, kaip aš suvaidinsiu tokią šventą, tyrą, lyrinę. Tai - iššūkis, bet iš kitos pusės, toks yra mano vidus. Aš visur gyvenime, teatre vaidinu stiprią, viską suspėju, viską galiu, bet iš tiesų tokia nesu. Esu moteris ir dažnai noriu jaustis jautria, trapia. Tačiau scena tokia vieta, kurioje tu gali būti tuo, kuo negali būti gyvenime. Ir kai aš pajutau Katarinos personažą, ta švelnumą, man labai patiko.

Tai įsijausti į vaidmenį nebuvo sunku?
Akvilė - Pradžioje buvo, nes aš labai staigi, staigių judesių. Reikėjo išmokti sustoti, pagalvoti, kaip pasisukti, pakelti galvą, kokia laikysena, kaip elgiesi. Reikėjo mąstyti, kaip Katarina galvoja, kokius žodžius sakytų. Viskas pradžioje buvo per greit, per stipriai. Aš daug konsultavausi, esu labai dėkinga Viktorijai Streičai, savo kolegei, draugei, nes ji puiki aktorinio meistriškumo dėstytoją, Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, tad praktiškai visais klausimais kreipiausi į ją, kaip sukurti personažą, kad juo patikėtų kiti, būtu gražu.

Priskirtumėte save labiau prie Karmen ar Katarinos personažo?
Akvilė - Nežinau. Nemanau, kad kurios nors moters paklausus, pasakytų, jog nenorėtų būti Karmen. Aš meluočiau, jeigu pasakyčiau, kad ne, nes kaip ir pavyzdžiui Esmeralda iš Paryžiaus katedros, tai moterų paveikslai, kurie yra idealizuojami. Beje, aš vaidinu Esmeraldą „Domino“ teatro pastatyme. Ten irgi pagrindinis personažas čigonė, bet ji jaunutė mergaitė, laukinė širdis, jos visi nori, bet niekas nemyli. Tačiau nežinau, kaip būčiau miuzikle atlikusi Karmen vaidmenį.
Marija - labiau priskirčiau save „Karmen“ personažui.

Ar pritariate Karmen poelgiams?
Gabrielė - Turbūt, kad taip. Kiekviena moteris nori surasti savo Chosė, kurį taip beprotiškai mylėtų, kad galėtų dėl jo padaryti viską. Jos pasiaukojimas spektaklyje yra žmogaus atvertimas, suradus meilę.

O Katarinos poelgiams? Pačios elgtumėtės taip pat, o galbūt būtumėte kovojusios labiau dėl Chosė meilės?
Marija - Aš su savo charakteriu tai taip, būčiau kovojusi daugiau. Aišku nepulčiau vyrui po kojomis, nes moteris turi išlikti ori. Galbūt nebūčiau taip lengvai susitarusi su Karmen, eiti gelbėti Chosė kartu, bet dėl šito poelgio pritariu Katarinos personažui. Todėl manau, kad Katarinos meilė Chosė yra tikra, nes ji nusprendžia pasiaukoti ir paleisti Chosė. Myli, bet paleidi, vardan to žmogaus, kad jis būtų laimingas.

Tuomet kaip galvojate, kuri meilė buvo tikresnė, Katarinos ir Chosė ar Karmen ir Chosė?
Marija - Pačioje pradžioje atrodė, kad Katarinos ir Chosė meilė yra tikroji, viskas taip gražu, bet paviliojo kita moteris, tuomet iškyla klausimas, ar tikrai? Karmen Chosė yra pirma jos tikroji meilė, o ar jis iš tikrųjų myli Karmen? Nors atrodo, jog jo meilė paremta daugiau aistra, tačiau jeigu atsisakė savo posto, mero dukters, tai galbūt taip pat labai pamilo Karmen?  

Kuri spektaklio dalis Jums buvo įsimintiniausia ir įspūdingiausia?
Marija - Pirmame veiksme numeris „Viva Amor“ labai įspūdingas, kur daug choro, šokių, baletas, flamenko plojimai. Šioje dalyje aš turiu čigonaitės vaidmenį. Antrame veiksme man labai graži yra bažnyčios scena, kai šviesi, tyra mergaitė – Katarina, ateina melstis, viskas labai jautru ir vizualiai gražiai atrodo.
Akvilė - Neišskirčiau nei vienos vietos, man tai yra vienas vėrinys, iš kurio nei vieno karoliuko neišmesčiau. Visos linijos pravedimas, nuo pradžių, iki galo man labai patinka.

Kokias emocijas Jums sukelia šis spektaklis ir kokias turėtų sukelti žiūrovui?
Gabrielė - Kiekvienas interpretuoja savaip spektaklyje vaizduojamą meilę, pasiaukojimą. Aš pati labai daug emocijų išgyvenu per visą spektaklį, nuo pačios pradžios iki galo. Pavyzdžiui per premjerą, po dueto su Garsija, aš užkulisiuose nesupratau, kas su manimi darosi, stovėjau, drebėjau ir norėjau verkti. Dainuodama paskutinę ariją, jaučiau išsilaisvinimą, laisvę. Žiūrovai turėtų pamatyti istoriją ir pajusti kiekvieną emociją, kurią mes bandome perteikti scenoje.
Akvilė - Man buvo geriausias įvertinimas, kai brolis atvažiavo su žmona pažiūrėti spektaklio ir pasakė, kad jam buvo manęs gaila, norėjosi apkabinti ir paguosti. Vadinasi aš atlikau savo vaidmenį labai gerai, įtikinau. O emocijos pačios geriausios, tai dar viena spalvų paletė, kurią parodžiau.

Kokių pagrindinių dalykų išmokote šio spektaklio kūrybinio proceso metu?
Gabrielė - Aš nežinau ar tai yra įvardinami dalykai, tai bagažas kurį tu kaupi, patirtis ateičiai. Visas pastatymas ir spektaklis yra gyvas organizmas, kuriame dirba labai daug žmonių, ir kiekvienas atsineša savo nuotaiką, charakterį, viskas dedasi, kol pradeda veikti kaip vienas mechanizmas. Šio spektaklio kūrybinio proceso metu mano gyvenimas apskritai apsivertė, patyriau daug skaudžių išgyvenimų ir tai man tik parodė, kad nieko gyvenime negali planuoti. Repeticijos man padėjo visiškai pasinerti į darbą ir negalvoti apie tai, kas yra blogai, čia aš galėjau išlieti visą savo skausmą.
Marija - Aišku patirčių gyvenimui, kad reikia būti labai stipria, turėti kaip sakoma storą skūrą. Reikia sugebėti teisingai priimti kritiką, ne asmeniškai, jeigu kalbant apie darbą. Jeigu yra sakoma kritika, tai dėl geresnio rezultato, o ne kaip žmogui. Išmokau kantrybės, daug ko.
Akvilė - Atsiriboti nuo kitų pykčio, nepasitenkinimo. Tapau ištvermingesnė. Išmokau nereaguoti į tai ir dirbti savo darbą. Ne kitų problemas spręsti, o tiesiog ateiti, suvaidinti, padainuoti ir išeiti.

 

 

    

Informacija apie bilietus

dėl bilietų rezervavimo elektroniniu paštu
+370 37 78 77 44
administratore@muzikinisteatras.lt

dėl bilietų pirkimo internetu
+370 37 22 87 84
info@muzikinisteatras.lt



Virtuali ekskursija po Kauno valstybinį muzikinį teatrą

Jaukia XX a. tarpukario architektūros dvasia alsuojančios erdvės paskatins jus pamatyti unikalų ir vienintelį tokį teatrą Lietuvoje gyvai.

Žiūrėti daugiau