Teatras jam buvo ir didžioji meilė, ir šeima, ir namai, ir darbas...
Savo kūryba Jis siekė kurti tokią scenos realybę, kuri taurintų protus, žadintų dvasios išgyvenimus...
Tą daryti skatino ir mus, jo artistus, o mes stengėmės jį išgirsti ir atliepti jo siekius.
Paprastuose dalykuose jis ieškojo prasmės, vengė banalybės, buvo nepaprastai principingas...
 ir todėl mes jį gerbėme,
gerbėme kaip tikrą menininką ir kūrėją!

Režisierius Gintas Žilys buvo reta išimtimi Lietuvos padangėje – puikiai sugebėjęs derinti kūrėjo ir vadovo savybes. Dainininkai, kuriems teko daug metų dirbti su režisieriumi, liudija, kad jo muzikinių spektaklių sėkmės paslaptis – asmeninė estetinė prigimtis, jautrumas muzikos logikai ir klasikos išugdytas literatūrinis skonis. Mažai Lietuvoje režisierių, galėjusių skaityti klavyrą, ar net operos partitūrą. Pats G.Žilys sakė – „Retas dramos režisierius suvokia, kad operos esmė- dramaturgija partitūroje, o ne siužete“, - o lygindamas dramos ir muzikinių spektaklių kūrimo ypatybes menininkas tvirtino – „.Nesutiksiu su tuo, kad operą pastatyti lengviau, nei Čechovą“.


GINTAS ŽILYS (1941 09 02 – 2012 04 22) 1963 m. baigė Lietuvos valstybinę konservatoriją aktoriaus meistriškumo specialybę, dirbo Šiaulių dramos teatre, Vilniaus Jaunimo teatre.
1971 m. baigė Aukštuosius režisūros kursus Maskvoje.
Pirmuosius penkiolika spektaklių G.Žilys pastatė Vilniaus Jaunimo teatre.
Kauno akademiniame dramos teatre jo pastatytas R.ir R.Šermanų miuziklas “Merė Popins” (1977) buvo apdovanotas tuometinėmis sąjungos ir respublikos kultūros ministerijų premijomis.
Pajutęs, kad kurti spektaklius savarankiškumo prasme yra įdomiau nei vaidmenis, G.Žilys nutarė toliau studijuoti režisūrinio proceso paslaptis. Dosni likimo ranka lėmė, kad Aukštųjų režisūros kursų Maskvoje metu, jam teko laimė mokytis pas vieną žymiausių rusų teatro menininkų, režisierių A.Efrosą. Jo generuotas idėjas G.Žilys turėjo puikią progą perteikti Kauno valstybiniame muzikiniame.
Čia jis statė beveik visų žanrų muzikinius spektaklius, kurių žymesni: G.Goberniko muzikinė komedija “Meile nežaidžiama” (1978), G.Kuprevičiaus miuziklas “Aš tau siunčiu labų dienų” (1986),  

1987 m. G.Žilys įkūrė Klaipėdos muzikinį teatrą. Vadovaudamas jam statė spektaklius, kurių žymesni yra operos: A.Žigaitytės “Mažvydas”, G.Donizetti “Varpelis”, G.Rossini “Italė Alžyre”, G.C.Menotti “Telefonas” ir “Mediumas”.
1991 - 2005 m. G.Žilys buvo Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas, po to dar ketverius metus meno vadovas. Dirbdamas Kaune, jis tęsė ilgametes šio teatro tradicijas statyti visų muzikinių žanrų spektaklius, tačiau reikliai pertvarkė repertuarą, rinkdamasis pakankamai aukšto meninio lygio kūrinius.
Svarbiausi G.Žilio pastatymai - operos: W.A.Mozarto opera „Don Žuanas” (1980, su dirigentu, prof. S.Sondeckiu ir dailininku R.Gibavičium), Ch.Gounod „Margarita” (1994, geriausias metų spektaklis Kaune), U.Giordano „Andrė Šenjė” (1999), G.Verdi „Traviata” (1999), G.Kuprevičiaus „Karalienė Bona” (2002), Ch.Gounod „Romeo ir Džuljeta” (2003); operetės: I.Kalmano „Silva” (1992), J.Strausso „Šikšnosparnis” (1993) ir „Naktis Venecijoje” (2001), P.Abrahamo „Viktorija” (1996), F.Leharo “Grafas Liuksemburgas” (2002) ir „Linksmoji našlė“ (2008), F.Loewe miuziklas ”Mano puikioji ledi” (1998).
1996 m. ir 1997 m. režisierius bendradarbiavo su Čikagos Lietuvių Opera, pastatė operas „Jūratė ir Kastytis”, „Marta”.
 Nuo1995 m. režisierius buvo humanitarinių mokslų docentas, 2002 m. už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir teatro menui jis apdovanotas Didžiojo kunigaikščio Gedimino kryžiumi, 2004 m. apdovanotas Estijos Respublikos Baltosios žvaigždės ordinu.

 

 


Dėl perkeltų spektaklių 09.30 - 10.04

Dėl COVID-19 prevencijos ir teatro kolektyvo laikinos saviizoliacijos repertuarinė veikla stabdoma iki spalio 5 d.
Daugiau – INFORMACIJA APIE PERKELTUS SPEKTAKLIUS

Aplink teatro pastatą vykdomi rekonstrukcijos darbai

Dėl Kauno m. vykdomų Miesto sodo ir Kęstučio gatvės rekonstrukcijos darbų negalimas automobilių parkavimas ir apsunkintas pėsčiųjų judėjimas teatro prieigose. Atvykę į spektaklį sekite patekimo į teatrą nuorodas. Dėl žiūrovų temperatūros tikrinimo prašome į spektaklius vykti anksčiau. Būtina turėti nosį ir burną dengiančių apsaugos priemonių. Atsiprašome už nepatogumus.



Virtuali ekskursija po Kauno valstybinį muzikinį teatrą

Jaukia XX a. tarpukario architektūros dvasia alsuojančios erdvės paskatins jus pamatyti unikalų ir vienintelį tokį teatrą Lietuvoje gyvai.