Kauno valstybinis muzikinis teatras 2026/2027 m. sezoną pradės išskirtine premjera, rodys daugiau nei dvidešimties skirtingų pavadinimų įvairių žanrų spektaklius, minės artistų jubiliejus, ruoš naują koncertinę programą Naujųjų metų sutikimui, regionuose gastroliuos teatro baleto trupė, o po Naujųjų prasidės intensyvios pavasarinės premjeros repeticijos.
Sezono pradžiai į Kauno valstybinio muzikinio teatro sceną atkeliauja „Šrekas“: bene brangiausias ir techniškai sudėtingiausias spektaklis šio teatro istorijoje! – premjera spalio 2 d.
Ką pamatysime, kai vienas mylimiausių kino herojų iš kino ekrano persikels į teatro sceną? Atsakymas – ne tik žaliąjį žmogėdrą, princesę, asilą ir gausybė pasakų būtybių. Teatro scenoje gims pasaulis, kuriam prireikė specialiai kuriamų konstrukcijų, sudėtingų dekoracijų, kaukių, lėlių teatro meistrystės, vaizdo projekcijų, ugnies ir net gigantiško, judančio bei su žiūrovais galinčio bendrauti drakono.
Pagal „Oskaro“ apdovanojimą pelniusį „DreamWorks Animation“ kino filmą ir Williamo Steigo knygą sukurtas miuziklas į sceną sukvies visame pasaulyje pamėgtus pasakų personažus, tačiau šįkart jų nuotykis vyks ne kino ekrane, o gyvai, žiūrovų akivaizdoje. Miuziklo pjesę ir dainų tekstus parašė Davidas Lindsay-Abaire’as, muzikos autorė – „Tony“ apdovanojimą pelniusi Jeanine Tesori.
Nors miuziklas „Šrekas“ pirmiausia žada juoką, nuotykius ir įspūdingą reginį visai šeimai, istorija turi ir kitą sluoksnį. Tai pasakojimas apie gebėjimą priimti kitą tokį, koks jis yra, apie draugystę, meilę, savęs pažinimą ir drąsą būti savimi.
Šrekas nėra įprastas pasakų herojus. Jis nėra princas, nelaukia, kol kas jį išgelbės, ir tikrai nesistengia visiems patikti. Būtent todėl jo istorija, žaismingai ironiška ir kupina humoro, gali būti atpažįstama tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.
„Šreko“ istorija scenoje keliauja per daugybę skirtingų lokacijų, scenovaizdis turi keistis greitai ir efektingai. Kiekvienai scenai konstruojamos skirtingos modulinės dekoracijos, kurioms reikėjo sprendimų, retai naudojamų Lietuvos teatrų scenose. Prie šio sudėtingo techninio projekto prisidėjo statybų įmonė „Autokausta“, padėjusi įgyvendinti scenovaizdžiui reikalingą orkestro ložės uždengimo patogiai surenkamą sistemą – tokio pobūdžio sceninę įrangą įprastai gamina vos keli specializuoti gamintojai pasaulyje.
Ne mažesnis iššūkis – 35 skirtingi pasakų pasaulio personažai. Jiems kuriamos kaukės, dalis kurių užsakytos užsienyje, o kitas gamina kitų Lietuvos teatrų gamybinės dirbtuvės. Kartu su kostiumais, lėlėmis, dekoracijomis ir technologiniais sprendimais kaukės turi sukurti pasaulį, kuriame pasaka scenoje taptų gyva.
Kauno scenoje šalia kitų sudėtingų sceninių sprendimų, rimtu pastatymo iššūkiu tapo drakono sukūrimas. Tai ne dekoracija, o gigantiška judanti lėlė, turinti sąveikauti su aktoriais ir žiūrovais. Drakoną scenoje atgaivins lėlininkai, o jo pasirodymus papildys specialieji efektai, kuriantys paslaptingą ir pasakišką atmosferą.
Tačiau drakonas – tik viena didžiulio sceninio mechanizmo dalis. Pasakų pasauliui sukurti pasitelkiamas rūkas ir ugnis, judančios platformos, ekranai, vaizdo projekcijos bei kita techninė įranga. Visa tai reikalauja ne tik rimtų investicijų, bet ir specialaus pasirengimo, profesionalios techninės komandos bei papildomų saugumo sprendimų.
Šis pastatymas – didžiulis kūrybinis ir techninis iššūkis teatro kolektyvui. Čia susitiks nuotaikinga miuziklo muzika, aktorinis meistriškumas, lėlių teatras, išmoninga scenografija, išskirtiniai pasakiniai kostiumai, specialieji efektai ir šiuolaikinės scenos technologijos.
Tad „Šrekas“ žada būti ne tik istorija apie žaliąjį žmogėdrą. Šrekas tikrai išgelbės princesę, bet ar teatras bus toks didelis, kad jame tilptų visas Šreko pasaulis?
************************
Po grandiozinės miuziklo „Šrekas“ premjeros, jubiliejinių renginių ir naujų koncertinių programų Kauno valstybinio muzikinio teatro scena pavasariui ruošis kitai premjerai – Johanno Strausso operetei „Šikšnosparnis“. Jos premjera numatoma kovo 5 d. Tai nebus tiesiog dar vienas klasikinės operetės sugrįžimas. Tai bus istorija apie pagundas, flirtą, „nekaltą“ melą, kaukes ir vieną vakarą, kuris pasuks operetės veikėjų santykius nauja vaga.
Pasak operetės režisieriaus Andriaus Žiurausko, prisipažinusiam, kad šią medžiagą atrado tarsi iš naujo, – operetė žavi savo romantika, ironija ir geru humoru. Bet, jei apsidairysime, kas darosi dabar, tai atrodys, kad mes visi gyvename dvigubą „Šikšnosparnio“ gyvenimą – dieną esame tvarkingi, nuostabūs, šilti vienas kitam, o naktį virstame visai kitais padarais. Tai operetė apie dviveidiškumą, klastą, bet visa tai pateikiama smagiai ir su šypsena.
Nors kūrinys sukurtas XIX amžiuje, jo situacijos šiandien skamba stebėtinai pažįstamai. Juk ar tikrai pasikeitė žmogus? Vis dar norime pasirodyti laimingesni, geidžiamesni, vis dar kartais sakome viena, galvojame kita, o darome trečia. Galbūt todėl „Šikšnosparnis“ iki šiol taip jaukiai visiems mielas, kai gyvenimas tampa per daug rimtas.
Strausso „Šikšnosparnis“ gimė Vienos aukso amžiuje – laikotarpiu, kai po politinių sukrėtimų visuomenė vis labiau norėjo pamiršti rūpesčius ir pasinerti į pramogas.
Šiandien turime kitokias pramogas, kitokias kaukes ir kitokius pokylius, tačiau noras bent trumpam pabėgti nuo kasdienybės niekur nedingo. Būtent todėl „Šikšnosparnis“ gali būti žaismingas veidrodis, kuriame atpažįstame ne XIX amžiaus Vienos gyventojus, o save pačius.
Operetė juokiasi iš socialinių taisyklių, santykių trapumo ir žmogaus noro vienu metu turėti ir saugų gyvenimą, ir truputėlį nuotykių. Ir daro tai taip elegantiškai, kad net moralas čia tampa smagus.
„Šikšnosparnis“ į teatro sceną sugrįš jau penktąjį kartą, ir tai ne atsitiktinis pasirinkimas. Operetė per dešimtmečius tapo vienu kūrinių, su kuriais siejamas Kauno muzikinio teatro identitetas ir publikos meilė šiam žanrui. Teatro repertuare „Šikšnosparnis“ užima ypatingą vietą – jis tarsi operetės žanro „Traviata“ – kūrinys, prie kurio norisi sugrįžti ne todėl, kad trūksta naujų istorijų, o todėl, kad svarbi ilgametė, nuoširdžiai puoselėjama tradicija.
Naujasis pastatymas kvies pažvelgti į gerai pažįstamą kūrinį šiuolaikinio žiūrovo akimis – išsaugant Strausso muzikos eleganciją, operetės humorą ir nepakartojamą Vienos atmosferą, atrasti, kas šiandien gali būti juokinga, atpažįstama ir net šiek tiek nepatogu.
Čia nepakaks gražiai sudainuoti, teks įtikinti žiūrovą, kad esi tas, kuo apsimeti ir mokėti meluoti taip įtikinamai, kad tuo patikėtų net orkestras. Ir svarbiausia – reikia nepamiršti, kad anksčiau ar vėliau visos kaukės nukrenta. O tada ir prasideda tikrasis vakarėlis.
„Šikšnosparnis“ – tai muzika, kuri kviečia šokti, tai komedija, kuri užkrečia juoku, tai istorija, kuri smagiai sujaukia kasdienybės rutiną.
Be naujų premjerų, KVMT repertuare išliks žiūrovų pamėgti miuziklai, operos, operetės, šokio spektakliai ir pastatymai vaikams. Edukacinės programos ir toliau plėtos teatro ryšį su skirtingomis auditorijomis. 87-asis sezonas kvies atrasti platų muzikos ir šokio pasaulį, iš naujo pažvelgti į klasiką, susitikti su netikėtomis jos interpretacijomis ir kartu išgyventi ypatingas teatro akimirkas.
