Archyvas
Aprašymas | Foto |
Trukmė 3 val.
Režisierius - GINTAUTAS ŽELVYS
Dailininkė - TATJANA ASTAFJEVA (Rusija)
Chormeisterė - Rasa Vaitkevičiūtė
Operos pastatymo 2007 m. muzikinis vadovas ir dirigentas - ALEKSANDR SLADKOVSKIJ (Rusija).
Dirigentas Juozas Indra (iki 1943 m. Juozas Padleckis, 1918-1968) dainininkas (tenoras), kompozitorius, dirigentas.
1938 – 1945 m. studijavo solinį dainavimą, kompoziciją ir dirigavimą Kauno konservatorijoje pas E. Vitingą, Petrą Oleką, Vladą Jakubėną, prof. Juozą Gruodį. 1943 m. kaip dainininkas debiutavo Vilniuje. Po karo grįžo į Kauną. Čia tęsė studijas, koncertavo. 1945 m. suimtas ir išvežtas į Rytus už tai, kad karo metais grojo kariniame orkestre. Grįžęs iš tremties, 1948 – 1953 m. gyveno ir dirbo Vilniuje. 1954 – 1965 m. buvo Kauno muzikinio teatro vyr. dirigentas, 1965 – 1968 m. – dirigentas. Dirigavo per 30 įvairių operų ir operečių spektaklių, daug koncertavo. 1956 m. parašė žymiausią savo kūrinį – baletą „Audronė“, kuris 1957 m. pelnė Respublikinę premiją.
1960 m. sukūrė simfoniją „Griuvėsių miestas“. Parašė 12 originalių dainų bei romansų, choro ir solo dainų, harmonizavo apie 150 liaudies dainų („Aš išdainavau visas daineles“, „Ant kalno rugiai“, „Žveng žirgelis lankoj“ ir kt.), apie 20 kamerinių instrumentinių, 10 simfoninių kūrinių, muziką 8 dramos spektakliams bei kino filmams ir kt.
Gioachino Rossinio 1816 m. sukurta komiška opera „Sevilijos kirpėjas“ (Il barbiere di Siviglia) yra jo kūrybos perlas ir kartu su W.A.Mozarto opera „Figaro vedybos“ bei G.Verdi vėlyvuoju šedevru „Falstafas“ tapo puikiausiais italų komiškosios operos pavyzdžiais.
G.Rossinio opera „Sevilijos kirpėjas“ pasižymi virtuozinėmis vokalinėmis partijomis, išpuoštomis koloratūromis, pasažais. Muzikoje naudojama daug įvairių šokių – skamba ir tarantela, ir valso ritmai, netgi polonezas. Ši opera geriausiai atspindi jos kūrėjo ugningą temperamentą ir šmaikštų charakterį, ji kupina neišsenkančio humoro ir švelnios satyros.
Trumpas operos turinys: Gydytojas Bartolas akylai sergi nuo gerbėjų savo augintinę Roziną, nes pats tikisi ją vesti. Ją taip pat pamilo Grafas Almaviva. Jis persirengęs studentu po jos langais dainuoja serenadas, tačiau kiekvieną Rozinos žingsnį seka įkyrusis globėjas. Grafas prašo pagalbos muzikanto, kirpėjo ir išdaigininko Figaro. Figaras pataria grafui persirengti kareiviu ir Bartolo namuose reikalauti pastogės. Apsimetėlis kareivis įsiveržia į Bartolo namus, kyla sąmyšis, kurio metu grafas perduoda raštelį Rozinai. Padedamas Figaro Almaviva dar kartą aplanko Roziną – šįkart jau persirengęs muzikos mokytoju, bet Bartolas nugirsta jų pokalbį. Jis išsiunčia savo pagalbininką Bazilį pakviesti notarą, kad galėtų kuo skubiau vesti Roziną ir apšmeižią jos mylimąjį studentą. Bartolas, bijodamas, kad niekas nepagrobtų Rozinos, išbėga ieškoti sargybos. Tuo tarpu Figaras ir Almaviva suspėja pasakyti Rozinai tiesą. Ateina notaras, bet sutuokia jis Almavivą ir Roziną. Bazilis už pinigus sutinka tapti liudininku. Grįžęs Bartolas supranta, kad liko apmulkintas ir pražiopsojo Roziną bei jos turtus.
Virtuali ekskursija po Kauno valstybinį muzikinį teatrą
Jaukia XX a. tarpukario architektūros dvasia alsuojančios erdvės paskatins jus pamatyti unikalų ir vienintelį tokį teatrą Lietuvoje gyvai.