Dainininkė DANUTĖ DIRGINČIŪTĖ (sopranas) gimė Jurbarko raj. Buitkiškių km. 1949-59 m. mokėsi Eržvilko vidurinėje mokykloje, 1959-61 m. mokėsi Kauno Ekonomikos technikume, baigusi metus dirbo Skaudvilės statistikos inspektūroje. 1963 m. įstojo į Kauno J.Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą A.Barniškio solinio dainavimo klasę ir mokėsi iki 1968 m.

Kauno valstybiniame muzikiniame teatre D.Dirginčiūtė dirba nuo 1966 m. solistė yra ilgametė operetės primadona, atlikusi visus pagrindinius vaidmenis šio žanro spektakliuose, o taip pat sukūrė reikšmingų vaidmenų ir kitų žanrų spektakliuose.

1973 m. dainininkė tapo Lietuvos kūrybinio jaunimo apžiūros laureate už Odetės vaidmenį E.Kalmano operetėje „Bajaderė”. 1977 m. jai suteiktas nusipelniusios artistės vardas. 1984 ir 1988 m. solistė apdovanota Lietuvos Teatro Sąjungos garbės raštais už geriausius sezono vaidmenis – Maricą E.Kalmano operetėje „Grafaitė Marica”. Už kūrybinę veiklą ir sukurtus vaidmenis ji 1980, 1985, 1986, 1990 m. buvo apdovanota Lietuvos Kultūros ministerijos ir Kauno m. garbės raštais. 1996 m. D.Dirginčiūtė tapo pirmąja Lietuvos teatro meno apdovanojimo „Kristoforo” prizo operetės nominacijos laureate už Viktorijos vaidmenį P.Abrahamo operetėje „Viktorija”.
Ji sukūrė daugiau nei penkiasdešimt vaidmenų operetėse, muzikinėse komedijose, miuzikluose, operose.
2007 m. apdovanota tais pat metais įsteigtu Kauno valstybinio muzikinio teatro pirmuoju auksiniu garbės ženklu;  2007 m. apdovanota „Auksiniu scenos kryžiumi” už antro plano moters vaidmenį. (Kunigaikštienė Kudenštain I. Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“).
2017 m. D.Dirginčiūtei įteikta Padėkos Fortūna.

DANUTĖS DIRGINČIŪTĖS vaidmenys:

1966, Flora G.Verdi operoje „Traviata”,
1967, Žmona B.Gorbulskio operetėje „Trys vakarai”,
1968, Bjanka C.Porterio miuzikle „Bučiuok mane, Keit”,
1968, Grafienė J.Strausso operetėje „Vienos kraujas”,
1969, Gvendolina G.Natschinskio miuzikle „Mano draugas Bemberis”,
1969, Sveta A.Doluchaniano muzikinėje komedijoje „Grožio konkursas”, 
1969, Miranda B.Gorbulskio miuzikle „Don Žuanas arba meilė geometrijai”,
1970, 1988, Hana F.Leharo operetėje „Linksmoji našlė”,
1970, Panelė K.Zelerio operetėje „Paukščių pardavėjas”,
1971, Irena D.Hermano miuzikle „Hello Dolly”,
1972, Karalienė Madlen T.Dobržanskio miuzikle „Karaliaus ložė”,
1972, Mergelė A.Dvořako operoje „Undinė”,
1972, Vera A.Ešpajaus muzikinėje komedijoje „Dėmesio, filmuojam!,
1973, Mergelė A.Belazaro operoje pasakoje „Kupriukas muzikantas”,
1973, Ema F.Lesserio miuzikle „Kur Čarlis?”, 
1973, Odetė E.Kalmano operetėje „Bajaderė”,
1974, Princesė P.Abrahamo operetėje „Havajų gėlė”,
1975, Serpoleta R.Planquetto operetėje „Kornevilio varpai”,
1975, Ninon E.Kalmano operetėje „Monmartro žibuoklė”,
1976, Marcelė A.Bražinsko miuzikle „Pagramančio šnekučiai”,
1976, Safi J.Strausso operetėje „Čigonų baronas”,
1977, Katarina V.Šebalino operoje „Užsispyrėlės sutramdymas”,
1978, 1992, Silva E.Kalmano operetėje „Silva”,
1978, Beatričė G.Goberniko miuzikle „Meile nežaidžiama”,
1978, Santuca P.Mascagni operoje „Kaimo garbė”,
1979, Violeta F.Leharo operetėje „Linksmasis karas”, 
1980, Gedė F.Lesserio miuzikle „Kaip daryti karjerą”,
1981, Kirpėja B.Gorbulskio muzikiniame paradokse „Adomas nenori būti Adomu”,
1981, Olia A.Kolkerio miuzikle „Romanas vasarvietėj”,
1983, Ji R.Rasselo miuzikle „Vėžlio diena”,
1984, Grafaitė Marica E.Kalmano operetėje „Grafaitė Marica”,
1985, Andželė F.Leharo operetėje „Grafas Liuksemburgas”,
1986, Eliza F.Loewe miuzikle „Mano puikioji ledi”,
1987, Ema G.Cabadzės muzikinėje tragikomedijoje „Mano pamišėlis brolis”,
1990, Madlena P.Abrahamo operetėje „Balius Savojoje”,
1995, Fedora E.Kalmano operetėje „Cirko princesė”,
1996, Viktorija P.Abrahamo operetėje „Viktorija”,
1998, Elza R.Rodgerso miuzikle „Muzikos garsai”,
1999, Grafienė U.Giordano operoje „Andrė Šenjė”,
2000, Baronienė F.Leharo operetėje „Šypsenų šalis”,
2002, Suzi Koko F.Leharo operetėje „Grafas Liuksemburgas”,
2003, Panelė Renė G.Kuprevičiaus Kauno operetėje „Kipras, Fiodoras ir kiti“, 
2006, Kunigaikštienė Kudenštain I. Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica“.

 

 





Virtuali ekskursija po Kauno valstybinį muzikinį teatrą

Jaukia XX a. tarpukario architektūros dvasia alsuojančios erdvės paskatins jus pamatyti unikalų ir vienintelį tokį teatrą Lietuvoje gyvai.