DANIELIUS VĖBRA (baritonas) gimė 1950 liepos 1 d. Kėdainių rajone, Pagirių km. Baigęs vidurinę mokyklą, 1972-76 m. mokėsi solinio dainavimo J.Gruodžio aukštesniojoje muzikos mokykloje pas dėst. A.Ūsienę. vėliau vokalo meistriškumą jis tobulino Lietuvos valstybinėje konservatorijoje prof. V Daunoro klasėje. 1981 m. baigęs konservatoriją pradėjo dirbti Kauno valstybiniame muzikiniame teatre. Čia sukūrė tris dešimtis vaidmenų – pagrindines baritonų partijas operose, o taip pat operetėse, miuzikluose. D.Vėbra yra aktyvus visuomenininkas – 1988 m. jis išrinktas teatro profesinės sąjungos pirmininku, 1988 m. buvo Lietuvos persitvarkymo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatu.
Pedagoginę veiklą dainininkas D.Vėbra pradėjo 1988 m. Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, o nuo konservatorijos Kauno fakulteto įsteigimo 1989 m., čia dėsto solinį dainavimą, nuo 2002 m. – Kauno fakulteto solinio dainavimo katedros lektorius, nuo 2010 m. yra šios katedros docentas.
1995 m. D.Vėbra su kolegomis įkūrė ansamblį „Baritonų trio”, išleido keletą garso kasečių ir kompaktinių plokštelių įrašų, kuriais propaguoja lengvuosius sceninės muzikos žanrus - operetę ir miuziklą.
Nuo 2001 m. D.Vėbra yra viešosios įstaigos „Baritonų trio” direktorius.
2002 m. „Baritonų trio” organizavo pirmąjį tarptautinį sceninės muzikos festivalį „Operetė Kauno pilyje”, kuris tapo kasmetiniu. D.Vėbra yra 2004 m. Kaune įkurto „Operetės klubo” vienas steigėjų.
2001 m. solistas išleido knygą „Vokalinės metodikos pagrindai jaunajam vokalistui”.
DANIELIAUS VĖBROS vaidmenys:

1980, Alfijas  P.Mascagni operoje „Kaimo garbė”,
1980, Teisėjas  F.Flotowo operoje „Marta”,
1980, Policininkas  F.Lesserio miuzikle „Kaip daryti karjerą”,
1981, Sidas  B.Britteno operoje „Albertas Heringas”,
1982, Timotė  G.Kančelio muzikinėje komedijoje „Piršlės išdaigos”,
1982, Eilfas  S.Korteso operoje „MotušėKuraž”,
1982, Dailininkas  B.Gorbulskio muzikiniame paradokse „Adomas nenori būti Adomu”,
1983, Senis  B.Kutavičiaus operoje „Kaulinis senis ant geležinio kalno”,
1983, Vyriškis R.Kangro roko operoje „Šiaurės mergelė”,
1984, Taksistas  I.Bazliko miuzikle „Pilnas kapšas pinigų”,
1984, Peničekas  I.Kálmáno operetėje „Grafaitė Marica”,
1984, Žermonas  G.Verdi operoje „Traviata”,
1985, Sebastijanas  E.d’Alberto operoje „Slėnis”,
1985, Ministras Pirmininkas  J.Strausso operetėje „Vienos kraujas”,
1986, Danas  G.Kuprevičiaus miuzikle „Aš tau siunčiu labų dienų”,
1986, Šarplesas G.Puccinin operoje „Madam Baterflai”,
1987, Bobas  G.Cabadzės muzikinėje tragikomedijoje „Mano pamišėlis brolis”,
1988, Tonijas  R..Leoncavallo operoje „Pajacai”,
1990, Guljelmas  W.A.Mozarto operoje “Visos jos tokio “,
1991, Rigoletas G.Verdo operoje „Rigoletas”,
1994, Valentinas Ch.Gounod operoje „Margarita”,
1997, Plumketas  F.Flotowo operoje „Marta”,
1998, Dulitlas  F.Loewe miuzikle „Mano puikioji ledi”,
1999, Žeraras  U.Giordano operoje „Andrė Šenjė”,
1989, Žermonas  G.Verdi operoje „Traviata”,
2001, Tanijas  K.Milöckerio operetėje „Gasparonė”,
2001, Kelmutis  Z.Bružaitės operėlėje parodijoje „Grybų karas ir taika",
2001, Testačijus - J.Strausso operetėje „Naktis Venecijoje”,
2002, Feris I.Kálmáno operetėje „Silva”,
2003, Gregorijus Ch.Gounod operoje „Romeo ir Džuljeta”,
2003, Krėvė  G.Kuprevičiaus Kauno operetėje „Kipras, Fiodoras ir kiti”,
2004, Barmena - I.Kálmáno operetėje „Bajaderė“,
2005, Tėvas  T.Kutavičiaus, V.Palčinskaitės operoje „Nykštukas Nosis“,
2006, Enterichas  K.Millöckerio operetėje “Studentas elgeta”,
2007, Gangsteris C.Porterio miuzikle "Bučiuok mane, Keit",
2008, Paridžis  I.Kálmáno operetėje „Monmartro žibuoklė“,
2009, Pardavėjas - C.Coleman miuzikle „Mieloji Čariti“,
2010, Karalius Liudvikas XV  L.Fall operetėje „Madam Pompadur“,
2011, Faraonas E.John ir T.Rice miuzikle „Aida“,
2012, Grafas Karneras  J.Strauss operetėje „Čigonų baronas“,
2014, Morelis F.Wildhorno miuzikle „Grafas Montekristas“,
2018, Elgeta Jurgio Karnavičiaus operoje „Radvila Perkūnas“,
2018, Lordas Sevidžas F.Wildhorno miuzikle „Džekilas ir Haidas“
2019, Notaras I.Kálmán operetėje „Silva“,
2020, Daktaras Baptista T.Dobrzanski operetėje „Karaliaus antrininkas“.

 

 

 





Virtuali ekskursija po Kauno valstybinį muzikinį teatrą

Jaukia XX a. tarpukario architektūros dvasia alsuojančios erdvės paskatins jus pamatyti unikalų ir vienintelį tokį teatrą Lietuvoje gyvai.