Jurgis Karnavičius

Radvila Perkūnas

(Radvila Perkūnas)

AprašymasVaidina Video

Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui

JURGIS KARNAVIČIUS
RADVILA PERKŪNAS
2 dalių opera
Balio Sruogos libretas
Kęstučio S.Jakšto redakcija


Dirigentas JONAS JANULEVIČIUS
Režisierius KĘSTUTIS S.JAKŠTAS
Scenografija ir vaizdo projekcijos GINTARAS MAKAREVIČIUS, DAINIUS LIŠKEVIČIUS
Kostiumų ir grimo dailininkai DAN ZINKEVIČ, KRISTINA VALANČIŪTĖ
Šviesų dailininkas AUDRIUS JANKAUSKAS
Choreografas DAINIUS BERVINGIS
Chormeisterė RASA VAITKEVIČIŪTĖ

Premjera 2018 m. vasario 15 d.

Kauno valstybinis muzikinis teatras Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čiui minėjimo proga į savo repertuarą įtraukė vieno ryškiausių tarpukario lietuvių kompozitorių Jurgio Karnavičiaus operą istoriniu siužetu –„Radvila Perkūnas“. Premjeriniai operos spektakliai bus rodomi vasario 15, 16 d. ir kovo 11 d.
Prieš 81 metus operos premjera įvyko taip pat Kaune, Valstybės teatre – 1937 m. vasario 15 d. – 19-ųjų Nepriklausomybės metinių išvakarėse, tad labai simboliška, kad į šią sceną ji vėl sugrįžta 100-čio proga.
Operos librete atspindimas laikotarpis ir istorinių įvykių sūkuryje užsimezgusi meilės istorija, interpretuojami nūdienos menininkų ir šiuolaikinėmis teatrinėmis priemonėmis, puikiai tinka iškilaus valstybės jubiliejaus minėjimui. Siužeto esmė- dvi konfrontuojančios Lietuvos didikų giminės – Radvilos ir Chodkevičiai - savo skirtingus religinius įsitikinimus ir turtinius interesus geba atmesti ir susivienyti vardan Tėvynės gerovės ir Laisvės, užsienio invazijos fone. Tokia tematika puikiai atliepia visus metus švenčiamo Lietuvos valstybės atkūrimo 100-čio minėjimo dvasią ir pasitarnauja gaivinant istorinę didingos Lietuvos praeities atmintį.

************
Slucko kunigaikštytė Sofija Olelkaitė, kurią kaip našlaitę globoja didikai Katkai (Chodkevičiai), yra pažadėta Radvilos Perkūno sūnui Jonušui. Abu jaunieji myli vienas kitą bet Radvilos konfliktuoja su Katkais. Radvilos vadovauja evangelikų opozicijai, o Katkai yra karaliaus Zigmanto Vazos katalikiškos politikos šalininkai. Pastariesiems nenorint išleisti Sofijos už Jonušo, Radvila Perkūnas pasiryžęs sūnui nuotaką paimti jėga. Gresia vidaus karas. Susikivirčijusiųjų šalių taikyti imasi žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, jam pavyksta Radvilos išdidumą nugalėti sužadintu patriotizmu – „ne laikas tarpusavyje kovoti, kai priešas (švedai) artėja prie Lietuvos sienų“. Iškeliamos šaunios vestuvės, tačiau jas baigia ne medaus mėnuo, o Radvilos Perkūno įsakymas sūnui ruoštis į karo žygį.

Rašytojas ir teatro kritikas Gediminas Jankus po premjeros socialiniame tinkle FB dalinosi įspūdžiais po vasario 16 d. premjeros:

Ypatinga Kauno valstybinio Muzikinio teatro kolektyvo dovana mūsų Valstybės atkūrimo 100-mečiui - užmirštos nacionalinės operos premjera. Jurgio Karnavičiaus (1884-1941) opera "Radvila Perkūnas". Ne tik sveikintinas šis pasiryžimas (juk šioje pačioje scenoje, Valstybės teatre premjera įvyko prieš 81 metus - 1937 metais), bet ir vertas didžiausių pagyrų, nes pastatymas išties visais atžvilgiais itin vykęs, pasisekęs. Kūrybinė grupė -
dirigentas Jonas Janulevičius, režisierius ir libreto redakcijos autorius Kęstutis Jakštas, scenografija ir vaizdo projekcijos Gintaro Makarevičiaus ir Dainiaus Liškevičiaus, kostiumai ir grimas Dano Zinkevičiaus ir Kristinos Valančiūtės, šviesų dailininkas Audrius Jankauskas. Išvardinau visus, nes tokios bendrystės, sumanymo ir išpildymo vienovės, aukšto profesionalumo retai begalima išvysti. Džiaugiuosi, kad drąsiai ir kūrybingai sutrumpintas ištęstas B. Sruogos libretas, išryškintos svarbiausios linijos, sankirtos ir konfliktai. Jaunųjų meilės linija tampa vyraujanti, o didikų šeimų nesutarimai dėl įtakos ir tikybos pasiekia dramatiškos kulminacijos spektaklio finale. Daugybė žaismingų, netgi komiškų scenų iš to meto Vilniaus buities, ryškios masinės scenos, scenografija, akcentuojanti baroko linijas, puikūs solistų darbai palieka neužmirštamą įspūdį. J. Karnavičius meistriškai savo muzikoje panaudojo liaudies dainų, sutartinių, humoristinių užstalės dainuškų motyvus, vėlesni epigonai be skrupulų kompozitoriaus atradimus naudojo savo opusuose.
Tautinis romantizmas grįžta - norisi sušukti po premjeros, kuri vietomis pasiekė misterijos skambesį. Lenkiuosi kūrybinei grupei ir visiems atlikėjams ( mačiau su Raminta Vaicekauskaite, Tomu Ladiga, Giedrius Prunskus, Rita Preikšaite, Žanu Voronovu, Mindaugu Zimkumi ir kt. - jūs nepakartojami, BRAVO!“

   1970 sausis

Ketvirtadienis 1 d.03:00 val.












Informacija apie bilietus

dėl bilietų rezervavimo elektroniniu paštu
+370 37 78 77 44
administratore@muzikinisteatras.lt

dėl bilietų pirkimo internetu
+370 37 22 87 84
info@muzikinisteatras.lt

Kauno savivaldybės įsteigtaų „Fortūnos“ apdovanojimų dėmesys teatro menininkams.
Mieli žiūrovai, kviečiame įsigyti bilietus į spektaklius iki sezono pabaigos birželio 3 d.!